Dar visai neseniai, 2021-ųjų lapkričio viduryje, Europos Tėvų Asociacija (ETA) rinkosi į eilinę Generalinę Asamblėją. Smagu, kad šio renginio organizavimui buvo pasirinkta Lietuva. Susirinko bene 50 tėvams atstovaujančių organizacijų atstovų iš daugelio Europos valstybių.
Visi turime panašių iššūkių bei tuos pačius mus visus jungiančius tikslus. Tik galbūt veiklą organizuojame skirtingai. Turime netgi šalių, kaip, pavyzdžiui, Portugalija, kur tėvams atstovaujančios organizacijos ir jų veikla yra finansuojama pačių tėvų bei iš savivaldybių biudžetų. Lietuvoje ši veikla (kol kas) yra niekaip neapmokama. Visgi šis straipsnis yra ne apie pinigus, tad palikime juos nuošalyje.
Aš buvau pakviestas būti ETA pranešėju bei pristatyti savo požiūrį į švietimą ir mūsų mokyklos situaciją, pasiekimus ir kaip mes jų siekiame. Tai štai žemiau mano nuomonė apie dabartinę švietimo situaciją ir ją iliustruojanti istorija.
Šiandieniniai švietimo iššūkiai
Visi žinome, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bei vietos savivaldybės atlieka pagrindinį švietimo politikos formavimo bei veiklos priežiūros vaidmenį visose valstybinėse (o kartais ir privačiose) mokyklose. Jie sprendžia, ko mūsų vaikai mokysis, kada vieno ar kito išmoks, kaip viso to mokysis, kaip bus vertinami, ir pan. Daugelis mūsų tiki, kad jų sprendimas yra galutinis, koks bus ugdymo procesas ir turinys, kaip atrodys mokyklos pastatai, kokia bus jų infrastruktūra. Ir tikrai, kai kuriais atvejais, jie visa tai nusprendžia už mokyklas, už mus visus. Ypač už tas, kuriose bendruomenė nėra aktyvi, kur tiesiog reikia priimti sprendimus ir taikyti tam tikrą valdymą. Tai nėra blogai. Bet gali būti ir kitaip. Apie tai vėliau.
Teises turėti ir jomis naudotis yra viena demokratijos vertybių. Visgi visi turėtume sutikti, kad turime ir atsakomybių. O atsakomybė, mano nuomone, yra betarpiškai susijusi su turimomis teisėmis ir galiomis nuspręsti. Turėti teisę ar galią spręsti = turėti atsakomybę. Paminėti juridiniai teisės aktai mums sako, kad mūsų teisė sprendžiant apie vaiko mokslą, jo ugdymą ir apie ateitį bendrai yra pirmoji. Pirmesnė už visų kitų. Mūsų nuomonė yra svarbiausia. Smagu, tiesa? Tada šiek tiek pagalvokime, o kieno gi teisė ir kartu atsakomybė yra toliau einanti (antroji, trečioji..)?! Vyriausybės? Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos? Savivaldybės? Mokyklos? Bendruomenės?…
Neskubėdami galvoje susidėliokime atsakomybių eilę. O tada pagalvokime, ar minimos šalys gali veikti visiškai izoliuotai nuo kitų? O gal metas visoms pusėms suprasti, kad tik bendras visų darbas vardan vaikų išties leis atlikti reikalingus pokyčius ir pasiekti norimus tikslus.
Mes, visuomenė, reikalaujame naujausio ir geriausio mokymo turinio savo vaikams. Mūsų vaikai turėtų būti pasirengę spręsti problemas, kurių dar nėra, naudodami priemones ir įrankius, kurie taip pat dar nesukurti. Visos suinteresuotosios šalys su tuo sutinka. Norint tai pasiekti, labai svarbu tinkamai suderintas mokyklos ir bendruomenės bendradarbiavimas bei keliamų lūkesčių suvienodinimas.
„Parentokratija“ yra viena kraštutinumo pusė. Ji matoma tada, kai tėvai iki menkiausių smulkmenų kišasi į mokymosi turinį ir procesą mokykloje ir darydami didelį spaudimą mokytojams tarsi imasi jam vadovauti. Turime pasitikėti savo mokytojais ir mokyklos bendruomene, kad jie daro viską, ką gali dėl mūsų vaikų. Tuo pačiu pasitikėjimas negali pasiekti kitos kraštutinumo pusės, kad mes vedame savo vaikus į mokyklą ir mums tarsi nerūpi – tegul mokytojai padaro viską.
Daugybė skirtingų Europos šalių (čia ne išimtis ir Lietuva) turi problemų dėl mokytojo profesijos prestižo ir, dažnu atveju, atlyginimo. Lietuvoje mes siekiame, kad mokytojo profesija taptų prestižine iki 2025 m. Nors kai kurių veiksmų imamasi, mes vis dar einame per lėtai. Vienas iš pagrindinių sėkmingos mokyklos, kaip ir kiekvienos organizacijos, veiksnių yra jos direktorius.
Džiaugiuosi, kad Vilniaus savivaldybė vykdo bendrą projektą su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu ir taip suteikia mokyklų vadovams taip reikalingus vadybinius ir kitus įgūdžius. Tokias iniciatyvas reikėtų plačiai paskleisti, pritraukti profesionalius vadovus į mokyklas, kurie joms vadovautų kaip organizacijai ir taip tiestų tiltus su bendruomenėmis. Tiesa ir tai, kad ugdymas yra viešoji paslauga ir ne visi verslo įmonių sprendimai ar procesai čia galioja. Visgi organizuotumas, projektinio valdymo žinios, pokyčių įgyvendinimo drąsa, novatoriškumas ir ugdymo proceso suvokimas yra būtinos mokyklos vadovo savybės.
Naujausių technologijų atsiradimas ir greita plėtra mūsų gyvenime taip pat turėjo įtakos ugdymo procesui. Teams, Zoom ir daugelio kitų skaitmeninių platformų sprogimas, vaizdo kameros mokykloje ir namuose, hibridinė švietimo infrastruktūra, robotai, išmaniosios lentos ir daugelis kitų informacinių technologijų sprendimų turėjo įtakos ne tik mūsų kasdieniam gyvenimui, bet ir kaip mūsų vaikai yra ir bus ugdomi.
Naujos galimybės visada atneša iššūkių. Vienas iš pagrindinių ugdyme yra mokytojas. Turime padėti mokytojams prie situacijos prisitaikyti. Turime suteikti mokytojams galimybę tobulėti ir tinkamas žinias, kaip vaikų ugdymo procese panaudoti mokytojams suteikiamas informacinių technologijų galimybes. Mokytojams, kaip ir mums visiems, tai nėra paprastas pokytis – tai mąstymo pasikeitimas.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus iššūkis šiandien yra COVID-19. Visi galime reikalauti Vyriausybių, savivaldybių ir kitų valdininkų ar ekspertų suvaldyti COVID-19 situaciją, bet kartu rekomenduoju šiek tiek pagalvoti, kaip mes, tėvai, galime prisidėti prie saugumo mokykloje užtikrinimo, ugdymo proceso organizavimo, COVID-19 aptikimo mechanizmų ir su tuo susitvarkymo diegimo. Tai didžiulis iššūkis ir, mano nuomone, gali būti išspręstas tik dirbant komandoje ir įtraukiant visas suinteresuotas puses. Daugiau kaip metų COVID-19 valdymo mokyklose patirtis tai kaip tik ir rodo.
Kuo tėvai gali prisidėti
Vaiko ugdymas prasideda mūsų namuose. Nuo pat pirmųjų dienų, mėnesių, metų. Taigi, labai svarbu ir toliau aktyviai dalyvauti savo vaiko mokymosi kelionėje nuo darželio iki mokyklos baigimo. Namuose mes, tėvai, turime skleisti pagarbą mokymosi procesui, mokyklai bei mokytojui. Mūsų pareiga žinoti, kas vyksta mokykloje pamokų metu ir po jų. Eiti į klasės tėvų susirinkimą nėra tolygu klausyti, ką mokytojas pasakys ir užsirašyti užrašinėje. Jūs ir jūsų vaikas turėtumėte jausti priklausymo klasės bendruomenei jausmą. Jums klasės reikalai turėtų rūpėti. Ir rūpintis reiktų ne tik savo vaikų klase, bet ir visu mokyklos, kaip organizacijos, gyvenimu.
Kiekvienas vaikas, kiekviena klasė yra svarbi. Mes, tėvai, esame įvairių verslų ir profesijų atstovai, todėl prisidėję savo profesiniu pažinčių tinklu, savo patirtimi, o kartais ir atstovaujamų įmonių galimybėmis, galime padėti mokykloms augti kaip organizacijoms, kuriose mūsų vaikai nori lankytis kiekvieną dieną. Savo versluose mes diegiame naujoves. Savo kuriamais produktais ir paslaugomis stengiamės pakeisti pasaulį. Pritaikykime tai mokykloms. Aktyviai siūlykite idėjas ir būtinai padėkite jas įgyvendinti. Būkite drąsūs, atkaklūs, kūrybingi.
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija
Kaip minėta anksčiau, bendradarbiavimas visuose mokyklos lygiuose yra esminis sėkmės elementas. Mūsų mokyklos, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, valdymo struktūra yra puikiai organizuota. Turime mokyklos tarybą, mokytojų tarybą, tėvų tarybą, mokinių tarybą bei mokyklos administraciją. Visi jie bendrauja ir dalijasi informacija reguliarių susitikimų metu.
Kai to reikalauja situacija – bendradarbiavimas įvyksta akimirksniu. Kas mėnesį susitinka tėvų taryba, kurioje sprendžiami einamieji klausimai, dalinamasi idėjomis ir priimami sprendimai. Daugiau nei 80 proc. klasių tėvų atstovų dalyvauja tokiuose susitikimuose. Reguliariai ar pagal poreikį informacija apsikeičiame elektroninio pašto grupėse, taip pat SMS trumposiomis žinutėmis. Skubiais atvejais mokyklos bendruomenę galima pasiekti vos per kelias minutes. Visi tėvai yra išklausomi, kiekvieno nuomonė yra svarbi. Kartu jaučiamės stiprūs. Kartu jaučiamės komanda. O ar jaučiatės komanda savo mokykloje jūs?
Vilniaus miesto savivaldybei padedant, įgyvendinome dviejų mokytojų visos dienos ugdymo modelį pradinėse klasėse. Tai buvo sudėtingas ir emociškai sunkus projektas, tačiau bendruomenė kartu parengė modelį, kuris gali būti pritaikytas valstybinėje mokykloje ir veikia beveik taip pat kaip (o gal ir net geriau nei) ir privačioje mokykloje.
Idėja yra ta, kad du mokytojai visą dieną klasėje dirba su mūsų vaikais. Vienas mokytojas gali padėti lyderiaujančius vaikus skatinti dar labiau judėti į priekį, o kitas gali padėti tiems vaikams, kuriems reikia daugiau paaiškinimo apie mokomą temą. Po pamokų vienas mokytojas gali eiti į mokyklos kiemą su vaikais, kurie atliko namų darbus, o kitas mokytojas gali likti klasėje ir padėti kitiems. Be visų kitų privalumų, verta paminėti, kad vykstant į mokyklos organizuojamas ekskursijas, dviejų mokytojų buvimas su vaikais suteikia papildomo saugumo. Tad kodėl tokio modelio neįgyvendinus visos valstybės mastu?
Bendra iniciatyva, apimanti Lietuvos Respublikos Vyriausybę (in corpore, bei švietimo ir sveikatos ministerijas atskirai), Vilniaus savivaldybę, ekspertų tarybas, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Visuomenės sveikatos biurą, mūsų mokyklos administraciją, daugiau nei 1000 mokyklos bendruomenės šeimų ir daug kitų, lėmė, kad mūsų mokykla pirmoji Lietuvoje grįžo į kontaktinį ugdymą 2021 metų vasario 22 dieną. Buvome pilotinis sugrįžimo į kontaktinį ugdymą projektas Lietuvoje. Kitaip sakant, mes buvome lakmuso popierėlis, idant parodytume, ar projekto prielaidos gali veikti ir, liepsnojant COVID-19, vaikai gali saugiau mokytis mokyklose.
Nors projektas buvo sunkiai valdomas (tiesioginis susidūrimas su valstybės aparatu), įrodėme, kad viskas įmanoma. Visoms minėtoms organizacijoms susivienijus dėl bendro tikslo ir patvirtinus savo dalyvavimą projekte, susidūrėme su didžiausiu iššūkiu – tėvų bendruomene. COVID-19 situacija buvo „karšta“ 2021 m. sausį. Paklausę tėvų ar sutiks, kad jų vaikas eitų į mokyklą, gavome ~10 proc. dalyvavimo patvirtinimą. Akivaizdu, kad to nepakako. Supratome – raktas slypi požiūryje, kad kiekviena šeima svarbi.
Paklausėme kiekvienos mokyklos bendruomenės šeimos, į kokius klausimus reikėtų atsakyti, kad jie jaustųsi saugūs ir dalyvautų projekte, bei sutiktų savo vaiką išleisti mokytis mokykloje. Buvo surinkta ir išreitinguota apie 100 klausimų. Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, buvo surengtas virtualus susirinkimas, pakviečiant visus tėvus ir visas aukščiau paminėtas organizacijas. Nors tai buvo šventinės dienos vakaras, į visus klausimus buvo atsakyta. Atsakymai surinkti, susisteminti ir jais pasidalinta su bendruomene.
Kitas tėvų bendruomenės paklausimas, kas dalyvauja projekte, gavo daugiau nei 90 proc. dalyvavimo patvirtinimą. Vėliau per 2 savaites pasiekėme beveik 99 proc. Taigi, mūsų vaikams vasario 22 d. buvo antra rugsėjo 1 d.
Tam, kad vaikai būtų saugūs, įdiegėme daugybę skirtingų COVID-19 valdymo įrankių. Tai SARS-COV-2 kaupinio tyrimai, mokyklų vėdinimo ir oro kokybės valdymo sprendimai, uždari ultravioletinės spinduliuotės prietaisai ir šalto plazminio oro valytuvas, skirti pašalinti visus virusus iš klasių ir kitose mokyklos patalpose esančio oro, mokinių srautų valdymo sprendimai, švietimo proceso organizavimo pokyčiai, hibridinių ugdymo įrenginių diegimas ir klasių įrengimas, lauko mokymo erdvių įrengimas, veido kaukės, saugaus grįžimo instrukcija vaikams ir šeimoms kartu su profesore Heather Androsoff iš Kanados ir dar daug visko. Visus šiuos saugumo sprendimus pavyko pasiekti bendradarbiaujant mokyklos vadovybei, tėvams ir verslo įmonėms.
Verta paminėti, kad mūsų mokykla yra labai aktyvi ir visada tarp pirmųjų dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Tarp jų – Bloomberg projektas, Steam, Walk15, Eduten Palyground, eTwinning ir daugelis kitų. Mokykloje sukurti ir įveiklinti „FabLab“ ir „ArtLab“ projektai, bei gamtos mokslų laboratorija. Dalyvaudami tokiuose projektuose mes suteikiame platesnės, o kartais ir globalios, patirties ir žinių savo vaikams, mokytojams ir taip kartu geriname išsilavinimo kokybę.
Būdami smalsūs, drąsūs ir švietimo pokyčių lyderiai, mes turime porą mokyklos pastatų, kuriuos vargu ar galima pavadinti saugiais vaikams. Tėvų bendruomenė inicijavo projektą „biurokratijos aštuonkojis“. Jo idėja buvo iškelti problemą į viešumą ir sulaukti dėmesio visais įmanomais lygiais – Vilniaus miesto savivaldybėje ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Mums beveik pavyko. Dabar rezultatas yra toks, kad esame arti sutikimo, jog mūsų mokyklos pastatai bus rekonstruojami jau nuo 2022 m. rudens.
Žiniasklaida ir asmeninė kaina
Verta paminėti, kad visi paminėti projektai tėvų vykdomi visiškos savanorystės pagrindu, tad niekaip neapmokami. Kalbant apie sugrįžimą į kontaktinį ugdymą, apie projektą reikėjo paskleisti žinią visai Lietuvai. Taigi man reikėjo tapti viešu asmeniu su visomis teigiamomis ir neigiamomis to pasekmėmis.
Tai taip pat lėmė, kad šeima, o ypač mažametės dukterys, taip pat buvo įtraukta į informacijos sklaidą per televizijas, radiją, naujienų portalus ir socialinius tinklus. Mažos mergaitės anksti suprato, kad visuomenės interesas kartais yra aukščiau už privatumą ir asmeninius tikslus. Jų pagalba tapo ledlaužiu atliekant SARS-COV-2 kaupinio tyrimus ir skleidžiant žinią kitiems vaikams ir tėvams.
Daug asmeninių valandų nuo ankstyvo ryto 6 valandos iki vėlyvo vakaro 24 valandos, bei visi savaitgaliai buvo skirti Lietuvos vaikams. Džiaugiamės – dauguma vaikų yra ir bus mokykloje. Mokykla be vaikų yra tik pastatas.
Pabaiga
„Abejonės nužudo daugiau svajonių nei jų kada nors nužudys nesėkmės“, „Jei galite juoktis kartu, galite dirbti kartu“, „Grupė žmonių, turinčių vienijantį tikslą, gali nuversti kalnus“, „Nė vienas iš mūsų nėra toks protingas kaip mes visi kartu“, „Jei visi juda į priekį kartu, tada sėkmė savimi pasirūpins savaime“.
Tai tik keletas citatų, kurios įkvepia mūsų bendruomenę judėti į priekį ir judėti kartu.