Kūno kultūra kitaip

Asmeninė darbo patirtis rodo, kad į ugdymo įstaigas vis daugiau ateina vaikų turinčių padidėjusį aktyvumą, mažesnę dėmesio koncentraciją, prasčiau išvystytą stambiąją motoriką. Šiuolaikiniai vaikai taip pat pasižymi ir silpnesne fizine sveikata, nes kasdienybėje patiria itin mažą fizinį krūvį, o jų didžiąją laiko dalį užimančiose veiklose yra daug sėdėjimo, kuris iš jų pareikalauja didesnės savireguliacijos kontrolės. Ne vienas vaikas mokykliniame gyvenime, kaip ir mes darbinėje veikloje, patiria ne tik nerimą, bet ir stresą mokykloje ir už jos ribų.

Atsižvelgdama į visus šiuos ypatumus vykdydama emocinės gerovės prevencinę veiklą pirmų klasių mokiniams, nutariau į kūno kultūros pamoką integruoti jogos praktiką pasitelkiant klasikinės pasakos motyvą.

Kodėl joga? O gi todėl, kad joga pasižymi holistiniu požiūriu. Joga ne tik gerina raumenų veiklą, bet ir moko kvėpavimo ir atsipalaidavimo kontrolės metodų, mažina įtampą, gerina koordinaciją ir koncentraciją. Jogos poveikis vaikams yra moksliškai įrodytas išskiriant teigiamus pokyčius tokius kaip psichikos stabilumą ir pagerėjusį socialinį elgesį.

Kodėl  pasaka?  Augant ir išgyvenant šiame pasaulyje, besimokančių vaikų užduotis yra pažinti savo jausmus, baimes, troškimus. Ir čia mums puikiai pasitarnauja pasakos ir jų sekimas.  Jos padeda  vaikams sužinoti apie savo jausmus bei vidinį norų ir troškimų pasaulį ir pasijusti suprastiems.  Kitas svarbus pasakų aspektas yra tas, kad jos turtingos simbolių, vaizdinių ir metaforų. Būtent metafora yra vienas iš būdų kaip suprasti savo vidinę patirtį prilyginant ją fizinio pasaulio procesams. Iš pasakos sužinome kaip veikia fizinis, socialinis, ir vidinis pasaulis. Kitaip tariant, iš pasakų lengvai ir smagiai mokomės apie pasaulio ir žmogaus proto dėsnius. Pasakos suteikia progą įvertinti savo žinias apie tikrovę – susimąstome, ar taip iš tikrųjų galėtų būti.

Užsiėmimų metu buvo sekta, jogos pratimais praturtinta, visiems gerai žinoma pasakaitė ,,Trys paršiukai‘‘. Pasakoje iš naujo atradome, kad visi, net paršiukai, privalo palikti saugų motinos prieglobstį ir susirasti namus. Aptarėme, kad namai gali būti statomi iš skirtingų medžiagų ir, kad kai kurios iš jų yra saugesnės už kitas. Taip pat sužinojome, kad pasaulyje pilna pavojų, grėsmingų žmonių ir kitų būtybių. Tačiau svarbiausia, ką sužinojome, yra tai, kad šiuos pavojus galima įveikti ir atrasti laimę bei saugumą bendrystėje. Užsiėmimo metu sekant jogos pasakaitę vaikai buvo pakviesti atkartoti

personažų veiksmus ir atliekant nesudėtingas jogos pozas patirti tai, ką jie jaučia. Fizinių pratimų (asanų) pagalba mokiniai persikėlė į gamtos, daiktų ir gyvūnų pasaulį persikūnijant tai į zuikį, tai į gyvatę, šiaudų namelį, vilką ir t.t. Jogos pasakaitė suteikė vaikams galimybę ,,pasinerti‘‘ į vidinį pasaulį vaizdais, mintimis, kūnu, o kvėpavimo pratimai (pranajama) padėjo atsipalaiduoti.

Džiugu, kad užsiėmimo metu su mokiniais dalyvavo ir jų mokytoja. Kartu su vaikais atliko fizinius (asanas) ir kvėpavimo (pranajama) pratimus. Vaikams buvo labai smagu būti bendrystėje kartu su mokytoja.

O man ši veikla atskleidė, kad pasitelkiant jogą ir pasaką galima suderinti fizinį ir emocinį ugdymą. Pabandykite ir Jūs šioms veiklomis kartu su mokiniais paleisti savo vaizduotę ir patekti į naują pasaulį.

 

       NAUDOTA LITERATŪRA

  1. Marie Tanneux ir Lili la baleine Jogos pasakaitė ,,Trys paršiukai‘‘
  2. Lisa Flyn ,,Yoga for Children‘‘
  3. Kim. S.Golding ,,Therapeutic tales‘‘

   Parengė  psichologė Ingrida Stasytienė

Skip to content