Kartais mūsų (ir ne tik mūsų) mokyklos pedagogus užkamuoja dilema – kaip mokant vaikus suderinti formalųjį ugdymo planą bei kūrybiškumą, vadovėlį ir gyvenimą, žaismę ir praktiškumą. Strategijos gali būti labai įvairios. Svarbiausia – turėti viziją, t. y. žinoti, ko sieki, ir pasitikrinti motyvaciją – kodėl tai yra svarbu. Dažnai mokytojai šią kasdieninę dilemą sprendžia subtiliai derindami klasikinę medžiagą su netikėtomis idėjomis.
5-8kl. lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ineta Žymančiūtė teigia, kad kūrybiškas mokymasis yra neatsiejama išmokimo sąlyga ar bent jau solidus pagrindas susiformuoti vizualaus mąstymo įgūdžiams. Mokytoja yra įsitikinusi, kad sudėtingas, galbūt, šių laikų moksleiviams ne tiek aktualus ar nuobodžiu pasirodęs literatūros kūrinys gali įgauti antrą kvėpavimą, pasiekti mokinio sąmonę, jei jo analizė bus pateikta netikėtu kampu.
Pavyzdžiui, minėto nuobodaus sudėtingumo gali atrodyti 8kl. literatūros programoje esantis Vinco Krėvės padavimas „Milžinkapis“. Įmantri, tiršta vaizdinių, kiek gremėzdiška bei liaudies dainas primenanti teksto stilistika yra kietas riešutėlis „TikTok‘o“ mėgėjų kartai. Tačiau… Ne šįkart!
8kl. mokiniai, perskaitę kūrinio ištrauką, turėjo sukurti trumpą, ekspresyvų bei įtaigų reklaminį tekstą, kviečiantį apsilankyti Merkinės pilyje arba Dainavos krašte. Kuriant buvo svarbu remtis „Milžinkapyje“ išryškėjančiais simboliais, įvaizdžiais, asmenybėmis (tokiu būdu yra skatinama geriau patyrinėti patį tekstą). Kita užduotis – prie sukurto teksto buvo būtina priderinti tinkamą atmosferą sukuriantį muzikinį takelį, kuris pagyvintų skaitomą reklaminį tekstą. Galiausiai, grupėmis atliktus darbus aštuntokai turėjo pademonstruoti visiems klasės draugams. Tiems, kurie labiau įsijautė į užduotį ir įgavo pakankamai jėgų bei įkvėpimo, buvo siūloma ir papildoma užduotis – sukurtą reklamą nufilmuoti.
Džiugu, kad didžioji dalis mokinių pasirinko užduotį atlikti iki galo – vaizdo įrašų buvo gana daug, o vienas darbas netgi pranoko ir užduoties ribas – buvo sukurtas repo kūrinys, kuriam tiek žodžius, tiek muziką kūrė bei įrašė patys mokiniai paprasčiausiomis namų sąlygomis. Mokytoja Ineta Žymančiūtė džiaugėsi dėl sėkmingos pamokos, nes ne tik muziką, bet ir judesį pavyko įkomponuoti į pamoką, tad natūraliai išėjo integruota literatūros, medijų, muzikos ir netgi kūno kultūros pamoka, nors galėjo būti nuobodi ir varginanti teksto analizė. Mokytoja įsitikinusi, kad šio V. Krėvės padavimo siužeto vingius mokiniai tikrai atsimins dar ilgai, nes ne tik jį analizavo, tačiau jį ir patyrė savo kailiu kaip nuotykį. Akivaizdu, kad iš pirmo žvilgsnio nuobodžių dalykų nereikia bijoti, nes jie gali tapti paskata kurti ir pamatyti įvairius dalykus kitu kampu.