Pasivaikščioti po savo vaizduotės mišką

Vaizduotė daug svarbiau už žinias. Žinios yra ribotos, o vaizduotė apima visą pasaulį.

A . Einšteinas

Centro skyriaus III aukšto fojė po rudens atostogų kaip po lietaus išdygo nuostabaus projekto „Miškas mano vaizduotėje“ kūrybinių darbų ekspozicija.

Kokia projekto idėja, vertė bei pasiekti rezultatai sutiko papasakoti lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja Lina Guobienė, gamtos ir biologijos mokytoja metod. Angelė Pajedienė, dailės mokytoja metod. Giedrė Jarašūnė ir dvi 6 a klasės mokinės – projekto dalyvės – Roberta Nenėnaitė ir Aistė Alkauskaitė.

Projekto iniciatorė – gamtos mokytoja A. Pajedienė. Užduoties atlikimo konceptą sukūrė dailės mokytoja G. Jarašūnė. Mokytojai fantaziją sukirbino nuostabus Peterio Wohllebeno kūrinys „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Joje autorius teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais, ligotais kaimynais. Jie jaučia, suvokia, atsimena. „Dar pernai kartu su dailės mokytoja mokinius kvietėme prisijungti į integruotą projektą, kuris šiais metais apaugo naujomis idėjomis ir įgavo kitokių atspalvių, nes šiemet be gamtos ir dailės buvo prijungtas ir lietuvių kalbos dalykas. Projekte dalyvavo visos 6 klasės, “ – patikslino A. Pajedienė.

 „Projekto tema „Miškas mano vaizduotėje“ puikiai derėjo su literatūros bei gamtos mokslų kursu, nes 6 kl. mokiniai per literatūros pamokas skaitė ir analizavo kūrinius apie vaizduotės galią, aiškinosi, kur nukeliaujama pasitelkus vaizduotės sparnus, o gamtos pamokose kalbėjo apie mišką, girias, augalus, jų savybes. Tam, kad projektinis darbas  būtų vaizdingas, estetiškai gražus, dailės mokytoja sutiko prisidėti prie darbų išbaigtumo –  mokiniai pasirinktomis priemonėmis iliustravo aprašomą medį,“ – atviravo lietuvių k. mokytoja L. Guobienė

Projekte dalyvavę šeštokai buvo kupini įspūdžių. „Galvojau, kad prireiks mažiau laiko padaryti darbą, bet prireikė žymiai daugiau. Kai būdavo dailė, man labiau patiko kurti. Iš esmės manau, kad visai lengvai geras pažymys išeina, jeigu stengiesi, “ – pasakojo Aistė Alkauskaitė. Kita projekto dalyvė – Roberta Nenėnaitė – apie projektą atsiliepė taip: „Per lietuvių k. buvo šiek tiek sunku sugalvoti 150 žodžių, gamtos pamokoje sekėsi gan lengvai, o dailė tai irgi lengva“.

Mokytoja G. Jarašūnė pabrėžė: „Sudėtingiausia, mano manymu, vaikams buvo rasti lauke tam tikrų medžių lapų, sėklų ar vaisų. Na, o sekėsi visiems skirtingai – kam dailė, o kam lietuvių – pagal gebėjimus”. Ši užduotis vaikams – puiki galimybė įsigilinti į paslaptingą medžių gyvenimą, į mišką pažiūrėti visiškai naujomis akimis, įsiklausyti į gamtos kalbą.

„Ne tik mokiniai, bet ir mokytojai patyrė  įvairių iššūkių. Ko gero, mokytojoms sunkiausia pradžioje – sugalvoti, kokią literatūrinę užduotį skirti mokiniams, kad jie galėtų visiškai laisvai atsiskleisti kaip kūrėjai. Po ilgų svarstymų mokiniams teko užduotis – sukurti pasirinkto žanro tekstą tema „Jei medis prabiltų…“ – minėjo mokytoja L. Guobienė.

Projekto pabaigoje mokiniai patys žavėjosi savo išradingumu ir kūrybiškumu, nes visi rašė labai skirtingai: vieni kūrė eilėraščius, rašė pasakojimus, esė, laiškus ir kt. Darbai buvo vienas už kitą įdomesni, tai leido pasinerti į paslaptingą kitų vaizduotės pasaulį, pajausti kūrybines galias, sustiprinti pasitikėjimą  savo ir kitų meniškumu, svajonėmis.

Atlikdami užduotį vaikai lavino ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas, tokias kaip iniciatyvumo, kūrybiškumo bei aplinkos pažinimo. Na, o rezultatai kalba patys už save – spalvoti ir įvairūs lankstinukai, bylojantys apie neblėstančią išmonę. Kviečiame aplankyti – paskaitinėti bei apžiūrėti ekspoziciją!

Skip to content