Vaikų emocinės sveikatos stiprinimas

Vis dažniau tenka susidurti su iššūkiais mokykloje, emocingu vaikų elgesiu pamokoje: sunkiai sekasi susikaupti, sutelkti dėmesį, laukti, sugebėti išgirsti, išklausyti kalbančiojo, mandagiai elgtis, kurti gerus tarpusavio santykius, bendradarbiauti.

Per pastaruosius tris metus stebėdama ir analizuodama mokinių elgesį bei akademines žinias, ieškodama atsakymų į keliamas problemas klasėje, supratau, kad Alfa kartos vaikai geba greičiau perkelti dėmesį tarp skirtingų veiklų, tačiau jiems sunkiau  ilgai ir nuosekliai vykdyti vieną užduotį, šiems vaikams būdingas nekantrumas. Todėl vaikai tampa mažiau socialiai, emociškai ir akademiškai brandūs. Taip pat daugėja vaikų, kurie turi problemų dėl mokymosi bei kitų sutrikimų.

Pastebėjau, kad didelę įtaką vaiko emociniam  brandumui pirmiausia daro ne tik biologiniai veiksniai, bet ir artimiausia aplinka, tėvų auklėjimo pobūdis, socialinės ir kultūrinės vertybės.

Tėvams, auginantiems vaikus, atrodo, kad akademinės žinios yra daug svarbesnės nei emocinis brandumas. Tačiau tyrimais įrodyta, kad sėkmę gyvenime ir laimės jausmą lemia emocinis intelektas.

Svarbus tėvų pavyzdys.

Tiesa, kad bendravimo modelį bei gebėjimą reikšti ir priimti  emocijas, vaikai atsineša iš namų. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį kaip tvarkytis su pykčiu, liūdesiu, nesėkme. Vaikui reikia leisti išgyventi emocijas.

Emocinio intelekto ugdymui svarbu ne mokytis nuryti ir slėpti savo emocijas, bet priimti jas ir išmokti apie jas kalbėti.

Sėkmingam gyvenimui labai svarbu ugdyti vaiką socialinėje, emocinėje ir akademijos srityse;

  1. Nebijoti nustatyti rėmus. Nustatyti mitybos, miego laiką.
  2. Apriboti naudojimosi kompiuteriu laiką ir atkurti emocinį ryšį su savo vaikais.
  3. Išmokyti juos laukti.
  4. Išmokyti atlikti darbus iki galo.
  5. Mokyti socialinių įgūdžių: dalintis, pralaimėti ir laimėti, girti kitus, sakyti ,,ačiū“, ,,prašau“.

Svarbus ir mokyklos vaidmuo.

Mano klasė kėlė nemažai iššūkių: elgesio, patyčių bei emocinio nerimastingumo problemų, todėl į pagalbą kvietėmės:

  • mokyklos psichologę – Ingridą Stasytienę, kuri pravedė ,,Sąmoningo dėmesingumo praktikas mokiniams“ ,
  • socialinę pedagogę – Jolantą Ladukienę, kuri vedė paskaitas apie ,,Vaikų teisės ir pareigas“, ,, Draugiška klasė“;
  • lektorę iš įgūdžių lavinimo centro ,, Brain gym“, kuri skaitė paskaitą mokinių tėvams apie ,,Vaiko kognityvinių įgūdžių lavinimą“,
  • VSC biuro lektores vedė edukacijas mokiniams ,,Paguodos skrynelė“, ,, Atpažink patyčias“ , ,, Augu internete“.

Teigiamą įtaką mokinių emociniam intelektui lavinti davė:

  • Klasės elgesio programos https://teach.classdojo.com 3b klasėje kūrimas ir stebėjimas kartu su tėvais.
  • prevencinės edukacijos ,,Gongų muzika“ , ,,Gyvenimo įgūdžių formavimas“;
  • nusiraminimo pratimai prieš pamoką: ,,Pirštukų kvėpavimas“, ,,Ryklio pelekas“, ,,Vandenyno kvėpavimas“;
  • terapinė muzika;
  • afirmacijos-pozityvūs teiginiai;
  • ,,Antro žingsnio“ prevencinės progr. panaudojimas klasės val. metu ( kurios tikslas-mažinti vaikų agresyvų elgesį, mokyti susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, mokytis spręsti problemas ir konfliktus, numatyti ir suprasti savo elgesio pasekmes, ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius);

Įkvepiantis mokymasis per žaidimą, patirtį.

IT technologijos alfą kartą lydi nuo pat gyvenimo pradžios. Supratau, kad mokinius labai sudomina ir motyvuoja darbui įvairios interaktyvios užduotys. Mokymasis žaidžiant, interaktyvių užduočių panaudojimas, grupinių darbų su PowerPoint; wordwall.net, quizizz.lt, kahoot.it progr. kūrimas, praktinės užduotys skirtingose edukacinėse veiklose bei vietose, patyriminis ugdymas  itin priimtinas ir efektyvus mokiniams gilinant žinias, socialinius įgūdžius ir sukeliantis teigiamas emocijas.

Gerą emocinę vaiko sveikatą bei brandumą lemia:

  1. Viskas prasideda nuo disciplinos, kuri skiepijama nuo mažens, šeimoje.
  2. Tinkama fizinė veikla.
  3. Glaudus ryšys su artimaisiais.
  4. Pozityvumas.
  5. Savigarbos ir mandagumo ugdymas.
  6. Skatinimas, pagyrimai už savikontrolę.
  7. Efektyvus klausymas ir reagavimas.
  8. Tikslų nustatymas.
  9. Pykčio valdymo, nusiraminimo būdai.
  10. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti sveikus asmeninius santykius.
  11. Sunkumų įveikimas.
  12. Saviraiška.
  13. Savarankiškų sprendimų priėmimas ir atsakomybė.

Vaikai pasikeičia tada, kai mes pakeičiame požiūrį į vaiko auklėjimą bei ugdymą.

Rūpinkimės mūsų vaikais!

Parengė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Edita Vainorienė

Skip to content